kūtveila

kū́tveila scom. (1) žr. kūtvėla: Ta kū́tveila net grinčios negali sutvarkyti Btg. Senalis toks kū́tveila neapvažus paliko pasenęs Skdv. Pala, tas kū́tveila ateis, aš jam parodysiu! Trgn.